Gydytojai naudojasi įvairiomis diagnostikos priemonėmis diagnozuojant kepenų ligas, net jei jos pasireiškia gana nebūdingais simptomais. Tai gali būti tradicinis pokalbis, palpacija (liečiant ir spaudžiant), taip pat kraujo ir serumo tyrimai, vaizdiniai tyrimai ar biopsija.1
Pokalbis su pacientu ir fizinė apžiūra
Gydytojas, įtaręs kepenų ligą, diagnozę nustato kalbėdamasis su pacientu – surenka informaciją apie ankstesnes ligas, vartojamus vaistus ir papildus, suvartojamo alkoholio kiekį. Daugelis sergančiųjų kepenų ligomis, nejaučia jokių simptomų arba jų simptomai yra gana nebūdingi. Pokalbio metu gydytojas gali paklausti apie tokius simptomus:1, 2
|
|
||||
|
|
||||
|
Gydytojas patikrins, ar jūs nesergate gelta, t. y. ar nepagelto oda ir sklera (baltoji akies dalis), ar jūsų išmatos nėra blyškios, baltos arba deguto juodumo spalvos. Fizinės apžiūros metu gydytojas gali iš pradžių įvertinti kepenų dydį, o jam patvirtinti paskirti ultragarsinį tyrimą.1
Kepenų laboratoriniai tyrimai sergant kepenų ligomis
Diagnostiniai tyrimai:1
- periferinis kraujo tyrimas,
- eritrocitų nusėdimo greitis ir CRB – uždegimo žymenys,
- aminotransferazių ALT, AST kiekis,
- cholestazės rodikliai – ALP, GGT, bilirubinas,
- lipidų kiekis,
- virusinių infekcijų (hepatito B ir C, infekcinės mononukleozės, CMV) imuniteto tyrimai.
Papildomi diagnostiniai tyrimai gali būti:
- autoimuniniams sutrikimams būdingų antikūnų tyrimas,
- tulžies latakų praeinamumo įvertinimas – endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP), MRT cholangiopankreatografija,
- širdies funkcijos įvertinimas – echokardiograma,
- kepenų biopsija.
Biocheminės diagnostikos pagrindas – kraujo plazmos žymenų, naudojamų kepenų ligoms vertinti ir stebėti, tyrimas. Analizuodamas laboratorinių tyrimų rezultatus, gydytojas tikrina ne tik absoliučias vertes, bet ir jų santykius.
Padidėjęs alaninaminotransferazės (ALT) ir aspartataminotransferazės (AST) kiekis gali rodyti kepenų ląstelių pažeidimą. Gama glutamiltransferazė (GGT) ir šarminė fosfatazė (ALP) savo ruožtu yra jautrūs cholestazės rodikliai. Padidėjęs jų kiekis taip pat gali rodyti piktnaudžiavimą alkoholiu.
Kita vertus, sumažėjęs albuminų kiekis gali rodyti sumažėjusį kepenų gebėjimą sintetinti baltymus.3
Kepenų vaizdiniai tyrimai
Ultragarsinis tyrimas (ultragarsas) yra vienas pagrindinių kepenų vaizdinių tyrimų metodų. Jis leidžia įvertinti šiuos parametrus:4
- kepenų matmenys,
- kepenų parenchimos struktūros homogeniškumas,
- židininių pažeidimų (navikų, cistų) buvimas.
Doplerio ultragarsu galima papildomai vizualizuoti srautus kraujagyslėse.
Gana naujas tyrimas yra elastografija. Jos metu ultragarsu įvertinamas kepenų audinio elastingumas, kuris sergant kepenų fibroze ir ciroze sumažėja.5
Invaziniai kepenų tyrimai – biopsija ir laparoskopija
Kai kuriais atvejais norint nustatyti diagnozę, įvertinti ligos stadiją ar priimti sprendimą dėl gydymo, būtina atlikti biopsiją. Biopsija – tai adata paimtas nedidelis kepenų audinio mėginys, kuris vėliau vertinamas po mikroskopu.6 Išsamiausias kepenų tyrimas yra laparoskopija. Ši procedūra atliekama taikant bendrąją nejautrą, išimtiniais atvejais – vietinę nejautrą. Tai leidžia tyrėjui tiesiogiai matyti didelę kepenų paviršiaus dalį ir tulžies pūslę. Laparoskopinės procedūros metu taip pat galima paimti biopsijos mėginius analizei.7
